link + Facebook
2019 m. lapkričio 7–9 d. Lietuvių kalbos institute vyko 4-oji tarptautinė mokslinė Aleksandro Vanago konferencija „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“. Lietuvių kalbininko, profesoriaus, žymiausio XX a. antrosios pusės lietuvių onomasto vardu pavadintos konferencijos organizuojamos jau nuo 2004 m. Šiais metais kalbininkas būtų šventęs 85-metį. Aleksandro Vanago darbai lietuvių vardyno tyrimų srityje buvo ir tebėra itin reikšmingi. Daugiausia dėmesio jis skyrė lietuvių vandenvardžiams – tyrė ne tik jų darybą, kilmę ir semantiką, bet ir domėjosi kitų klasių vietovardžiais, nepaliko nuošalyje ir asmenvardžių, kalbų kontaktų problematikos. Šios konferencijos pavadinimas aprėpia ir visas A. Vanago tyrimų sritis, ir naujesnes onomastikos kryptis.
Anot renginį pradėjusios akademikės prof. dr. Grasildos Blažienės, ši konferencija – tai ypatingas įvykis Lietuvių kalbos institutui, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centrui ir, žinoma, lietuvių onomastikai. Profesorė perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko prof. dr. Eugenijaus Jovaišos sveikinimą, kuriame buvo pažymėta, jog „Aleksandras Vanagas tarsi burtininkas mums prakalbino šio krašto žemes ir vandenis, istorikams patikimai žymėjo lietuvių ir visų baltų žemių ribas, pateikė neįkainojamų žinių etnogenezės klausimais“. Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė priminė, kad šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Ji džiaugėsi, kad ši konferencija gražiai užbaigs nemažą Vietovardžių metams skirtų renginių ciklą.
Per pirmąjį plenarinį posėdį habil. dr. Haraldas Bichlmeieris (Saksonijos mokslų akademija Leipcige, Vokietija) kalbėjo apie skirtingų klasių Lietuvos toponimų morfologijos skirtumus ir paraleles, detaliai išnagrinėjo upėvardžio Nemunas kilmės galimybes, prof. habil. dr. Urszula Bijak (Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institutas, Lenkija) nagrinėjo erdvės ir kraštovaizdžio raišką toponimijoje, akad. prof. dr. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva) aptarė baltų onimus istorinėje erdvėje išskirdama galindų problematiką, prof. dr. Staffanas Nyströmas (Upsalos universitetas, Švedija) supažindino su vietovardžių radimosi tendencijomis augančiame Stokholme.
Per dvi dienas trijose sekcijose perskaityta daugiau nei 50 pranešimų įvairiomis onomastikos temomis. Daugiausia kalbėta apie dabartinius ir istorinius vietovardžius bei asmenvardžius tiek jų tradicinių, tiek naujesnių tyrimų kontekste. Skirta dėmesio ir tokioms mažiau įprastoms tyrimų sritims, kaip roko grupių pavadinimai, vergų įvardijimas vergovės laikotarpiu ir kt.
2019 m. lapkričio 7–9 d. Lietuvių kalbos institute vyko 4-oji tarptautinė mokslinė Aleksandro Vanago konferencija „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“. Lietuvių kalbininko, profesoriaus, žymiausio XX a. antrosios pusės lietuvių onomasto vardu pavadintos konferencijos organizuojamos jau nuo 2004 m. Šiais metais kalbininkas būtų šventęs 85-metį. Aleksandro Vanago darbai lietuvių vardyno tyrimų srityje buvo ir tebėra itin reikšmingi. Daugiausia dėmesio jis skyrė lietuvių vandenvardžiams – tyrė ne tik jų darybą, kilmę ir semantiką, bet ir domėjosi kitų klasių vietovardžiais, nepaliko nuošalyje ir asmenvardžių, kalbų kontaktų problematikos. Šios konferencijos pavadinimas aprėpia ir visas A. Vanago tyrimų sritis, ir naujesnes onomastikos kryptis.
Anot renginį pradėjusios akademikės prof. dr. Grasildos Blažienės, ši konferencija – tai ypatingas įvykis Lietuvių kalbos institutui, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centrui ir, žinoma, lietuvių onomastikai. Profesorė perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko prof. dr. Eugenijaus Jovaišos sveikinimą, kuriame buvo pažymėta, jog „Aleksandras Vanagas tarsi burtininkas mums prakalbino šio krašto žemes ir vandenis, istorikams patikimai žymėjo lietuvių ir visų baltų žemių ribas, pateikė neįkainojamų žinių etnogenezės klausimais“. Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė priminė, kad šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Ji džiaugėsi, kad ši konferencija gražiai užbaigs nemažą Vietovardžių metams skirtų renginių ciklą.
Į tarptautinę konferenciją „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“ susirinko būrys svečių ir pranešėjų iš 18 pasaulio valstybių ir Lietuvos mokslo institucijų. Konferencijos kviestiniai pranešėjai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos pristatė naujausius įvairių onomastikos krypčių tyrimų rezultatus.
Per pirmąjį plenarinį posėdį habil. dr. Haraldas Bichlmeieris (Saksonijos mokslų akademija Leipcige, Vokietija) kalbėjo apie skirtingų klasių Lietuvos toponimų morfologijos skirtumus ir paraleles, detaliai išnagrinėjo upėvardžio Nemunas kilmės galimybes, prof. habil. dr. Urszula Bijak (Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institutas, Lenkija) nagrinėjo erdvės ir kraštovaizdžio raišką toponimijoje, akad. prof. dr. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva) aptarė baltų onimus istorinėje erdvėje išskirdama galindų problematiką, prof. dr. Staffanas Nyströmas (Upsalos universitetas, Švedija) supažindino su vietovardžių radimosi tendencijomis augančiame Stokholme.
Antrajame plenariniame posėdyje kviestiniai pranešėjai toliau diskutavo onomastikos temomis: asoc. prof. dr. Laimute Balode (Helsinkio universitetas, Suomija / Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, Latvija) supažindino su 100 populiariausių vardų Latvijoje, dr. Peeteris Pällis (Estų kalbos institutas, Estija) perskaitė pranešimą apie estų gyvenamųjų vietų vardų kilmę, PD habil. dr. Christiane Schiller (Berlyno Humboldtų universitetas, Vokietija) aptarė kartografinių metodų potencialą onomastikos tyrimams, dr. Valéria Tóth (Debreceno universitetas, Vengrija) kalbėjo apie kalbos ir kultūros santykį toponimijos sistemos kontekste.
Per dvi dienas trijose sekcijose perskaityta daugiau nei 50 pranešimų įvairiomis onomastikos temomis. Daugiausia kalbėta apie dabartinius ir istorinius vietovardžius bei asmenvardžius tiek jų tradicinių, tiek naujesnių tyrimų kontekste. Skirta dėmesio ir tokioms mažiau įprastoms tyrimų sritims, kaip roko grupių pavadinimai, vergų įvardijimas vergovės laikotarpiu ir kt.
Tarptautinio mokslinio renginio dalyviams buvo suorganizuota kultūrinė programa. Pirmąją konferencijos dieną svečiai aplankė Lietuvių kalbos instituto kalbos muziejų „Lituanistikos židinys“. Trečiąją mokslinio renginio dieną vyko simbolinis „onomastinis“ pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį.
4-oji tarptautinė mokslinė Aleksandro Vanago konferencija „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“ subūrė įvairiais onomastikos tyrimo aspektais besidominčią tarptautinę onomastų bendruomenę. Onomastai iš viso pasaulio pasidalijo skirtingomis onimų tyrimų teorijomis ir metodologijomis. Mokslo renginys padėjo apibrėžti lietuvių onomastikos tyrimų vietą tarptautinėje erdvėje ir tapo dar viena pakopa jų tarptautiškumo link. Organizatoriai dėkoja svečiams ir dalyviams, susirinkusiems į kaskart augančią tradicine tapusią Aleksandro Vanago konferenciją.
